Rutina, nerimas dėl rytojaus, bendravimas su nepriimtinais asmenimis ilgainiui išsekina emociškai ir sukelia dvasinį, fizinį bei protinį pervargimą. Emocinis išsekimas pavojingas tuo, kad jis linkęs progresuoti ir yra sunkiai kontroliuojamas. Dėl jo gali pablogėti sveikata, paūmėti lėtinės ligos. Stresas turi įtakos net 80 proc. visų ligų - nuo depresijos iki vėžio ir širdies ligų. Apie 70-80 proc. nedarbingumo dienų taip yra susijusios su stresu, pvz., galvos skausmas, nugaros skausmas, astma, išsekimas, lėtinis nuovargis.
Pirmieji emocinio išsekimo požymiai - nuovargis ir padidėjusi nervinė įtampa bendraujant su aplinkiniais, dažnėjantys konfliktai šeimoje. Ilgainiui užvaldo apatija, atsiranda galvos skausmai, nemiga bei kiti simptomai. Profesinė emocinė krizė dažnai ištinka žmones, kuriems darbe tenka didelis krūvis, nuolat stinga laiko, kolegų ar vadovybės paramos bei pripažinimo. Jie jaučiasi įvaryti į kampą. Dėl nuolatinės įtampos tokie žmonės gali pradėti neadekvačiai reaguoti į įvykius.